Gija – jaunas būgnininkas Tbilisio orkestre. Svarbiausias jo darbas – trinktelėti timpaną koncerto pradžioje ir pabaigoje. Tačiau vyrukui įdomesni netikėti susitikimai, pažintys su merginomis nei darbas orkestre. Dieną jis tvarko įvairiausius reikalus, susitinka su draugais, pagelbsti visai svetimiems žmonėms, bendrauja, skuba, nieko nespėja, net užrašyti melodijos, kuri visąlaik tvinksi galvoje. Pernai anapilin išėjęs Otaras Iosselianis priklausė Sakartvelo kino aukso amžiui. Režisierius yra sakęs, kad ši juosta parodo, kaip reikia ir kaip nereikia gyventi, priklausomai nuo to, kas žiūri – filmas 1971 m. sovietų buvo uždraustas dėl Gijos neracionalumo ir neatitikimo sovietinio žmogaus idealams. „Gyveno strazdas giesmininkas“ visgi 1974 m. pasirodė Kanuose ir Iosselianiui atnešė tarptautinį pripažinimą.
Gia is a young percussionist in the Tbilisi Orchestra. His most important job is to hit the timpani at the beginning and the end of a concert. But he is more interested in unexpected encounters and meeting girls than in working for the orchestra. He spends his day running all sorts of errands, meeting friends, helping complete strangers, chatting, rushing around, and never finding time to finish anything, not even to write down the melody that is always playing in his head. Otar Iosseliani, who passed away last year, belonged to the golden age of cinema in Georgia. The director has said that this film shows how to live and how not to live, depending on who is watching - the film was banned by the Soviets in 1971 because of Gia's irrationality and its inconsistency with the ideals of being a Soviet man. However, Once Upon a Time There Was a Singing Blackbird was released at Cannes in 1974 and brought Iosseliani international acclaim.
Vienas svarbiausių pasaulio režisierių Otaras Ioselianis (1934–2023) gimė Tbilisyje, studijavo muziką, matematiką ir kino režisūrą. Nuolat cenzūruojamas sovietinės valdžios, 1982 m. jis pelnė „Fipresci“ apdovanojimą Berlyno festivalyje už „Pastoralę“ ir emigravo į Prancūziją. Filmuose šmaikščia gaida tyrinėjo žmonių elgesį, absurdą, konformizmą, globalizaciją, įtaką jam padarė tokie režisieriai kaip Jeanas Renoiras, Jeanas Vigo, Jacquesas Tati, Luisas Bunuelis. 2015 m. „Scanorama“ rodė paskutinį užsienyje sukurtą šio režisieriaus filmą „Žiemos daina“.
One of the world's most important directors, Otar Iosseliani (1934-2023) was born in Tbilisi and studied music, mathematics and filmmaking. Constantly censored by the Soviet authorities, he won the Fipresci Award at the 1982 Berlin Festival for Pastorale and emigrated to France. His films wittily explored human behaviour, absurdity, conformism and globalisation, and were influenced by directors such as Jean Renoir, Jean Vigo, Jacques Tati and Luis Buñuel. In 2015, Scanorama screened his last international film, Winter Song.
Režisierius / Director: Otar Iosseliani
Scenarijaus autoriai / Screenplay: Dimitri Eristavi, Otar Iosseliani, Sh. Kakichashvili, Semyon Lungin, Otar Mekhrishvili, Ilya Nusinov
Operatoriai / Cinematography: Zaza Gudavadze, Leri Machaidze
Prodiuseriai / Producers: Zurab Chkheidze, G. Gvenetadze
Vaidina / Cast: Gela Kandelaki, Gogi Chkheidze, Jansug Kakhidze
SCA'24: Gyveno strazdas giesmininkas
SCA'24: Once Upon a Time There Was a Singing Blackbird
N13
Žanras
Drama
Filmo trukmė
1val. 25min.
Žanras
Drama
Filmo trukmė
1val. 25min.
Gija – jaunas būgnininkas Tbilisio orkestre. Svarbiausias jo darbas – trinktelėti timpaną koncerto pradžioje ir pabaigoje. Tačiau vyrukui įdomesni netikėti susitikimai, pažintys su merginomis nei darbas orkestre. Dieną jis tvarko įvairiausius reikalus, susitinka su draugais, pagelbsti visai svetimiems žmonėms, bendrauja, skuba, nieko nespėja, net užrašyti melodijos, kuri visąlaik tvinksi galvoje. Pernai anapilin išėjęs Otaras Iosselianis priklausė Sakartvelo kino aukso amžiui. Režisierius yra sakęs, kad ši juosta parodo, kaip reikia ir kaip nereikia gyventi, priklausomai nuo to, kas žiūri – filmas 1971 m. sovietų buvo uždraustas dėl Gijos neracionalumo ir neatitikimo sovietinio žmogaus idealams. „Gyveno strazdas giesmininkas“ visgi 1974 m. pasirodė Kanuose ir Iosselianiui atnešė tarptautinį pripažinimą.
Gia is a young percussionist in the Tbilisi Orchestra. His most important job is to hit the timpani at the beginning and the end of a concert. But he is more interested in unexpected encounters and meeting girls than in working for the orchestra. He spends his day running all sorts of errands, meeting friends, helping complete strangers, chatting, rushing around, and never finding time to finish anything, not even to write down the melody that is always playing in his head. Otar Iosseliani, who passed away last year, belonged to the golden age of cinema in Georgia. The director has said that this film shows how to live and how not to live, depending on who is watching - the film was banned by the Soviets in 1971 because of Gia's irrationality and its inconsistency with the ideals of being a Soviet man. However, Once Upon a Time There Was a Singing Blackbird was released at Cannes in 1974 and brought Iosseliani international acclaim.
Vienas svarbiausių pasaulio režisierių Otaras Ioselianis (1934–2023) gimė Tbilisyje, studijavo muziką, matematiką ir kino režisūrą. Nuolat cenzūruojamas sovietinės valdžios, 1982 m. jis pelnė „Fipresci“ apdovanojimą Berlyno festivalyje už „Pastoralę“ ir emigravo į Prancūziją. Filmuose šmaikščia gaida tyrinėjo žmonių elgesį, absurdą, konformizmą, globalizaciją, įtaką jam padarė tokie režisieriai kaip Jeanas Renoiras, Jeanas Vigo, Jacquesas Tati, Luisas Bunuelis. 2015 m. „Scanorama“ rodė paskutinį užsienyje sukurtą šio režisieriaus filmą „Žiemos daina“.
One of the world's most important directors, Otar Iosseliani (1934-2023) was born in Tbilisi and studied music, mathematics and filmmaking. Constantly censored by the Soviet authorities, he won the Fipresci Award at the 1982 Berlin Festival for Pastorale and emigrated to France. His films wittily explored human behaviour, absurdity, conformism and globalisation, and were influenced by directors such as Jean Renoir, Jean Vigo, Jacques Tati and Luis Buñuel. In 2015, Scanorama screened his last international film, Winter Song.
Režisierius / Director: Otar Iosseliani
Scenarijaus autoriai / Screenplay: Dimitri Eristavi, Otar Iosseliani, Sh. Kakichashvili, Semyon Lungin, Otar Mekhrishvili, Ilya Nusinov
Operatoriai / Cinematography: Zaza Gudavadze, Leri Machaidze
Prodiuseriai / Producers: Zurab Chkheidze, G. Gvenetadze
Vaidina / Cast: Gela Kandelaki, Gogi Chkheidze, Jansug Kakhidze
Gia is a young percussionist in the Tbilisi Orchestra. His most important job is to hit the timpani at the beginning and the end of a concert. But he is more interested in unexpected encounters and meeting girls than in working for the orchestra. He spends his day running all sorts of errands, meeting friends, helping complete strangers, chatting, rushing around, and never finding time to finish anything, not even to write down the melody that is always playing in his head. Otar Iosseliani, who passed away last year, belonged to the golden age of cinema in Georgia. The director has said that this film shows how to live and how not to live, depending on who is watching - the film was banned by the Soviets in 1971 because of Gia's irrationality and its inconsistency with the ideals of being a Soviet man. However, Once Upon a Time There Was a Singing Blackbird was released at Cannes in 1974 and brought Iosseliani international acclaim.
Vienas svarbiausių pasaulio režisierių Otaras Ioselianis (1934–2023) gimė Tbilisyje, studijavo muziką, matematiką ir kino režisūrą. Nuolat cenzūruojamas sovietinės valdžios, 1982 m. jis pelnė „Fipresci“ apdovanojimą Berlyno festivalyje už „Pastoralę“ ir emigravo į Prancūziją. Filmuose šmaikščia gaida tyrinėjo žmonių elgesį, absurdą, konformizmą, globalizaciją, įtaką jam padarė tokie režisieriai kaip Jeanas Renoiras, Jeanas Vigo, Jacquesas Tati, Luisas Bunuelis. 2015 m. „Scanorama“ rodė paskutinį užsienyje sukurtą šio režisieriaus filmą „Žiemos daina“.
One of the world's most important directors, Otar Iosseliani (1934-2023) was born in Tbilisi and studied music, mathematics and filmmaking. Constantly censored by the Soviet authorities, he won the Fipresci Award at the 1982 Berlin Festival for Pastorale and emigrated to France. His films wittily explored human behaviour, absurdity, conformism and globalisation, and were influenced by directors such as Jean Renoir, Jean Vigo, Jacques Tati and Luis Buñuel. In 2015, Scanorama screened his last international film, Winter Song.
Režisierius / Director: Otar Iosseliani
Scenarijaus autoriai / Screenplay: Dimitri Eristavi, Otar Iosseliani, Sh. Kakichashvili, Semyon Lungin, Otar Mekhrishvili, Ilya Nusinov
Operatoriai / Cinematography: Zaza Gudavadze, Leri Machaidze
Prodiuseriai / Producers: Zurab Chkheidze, G. Gvenetadze
Vaidina / Cast: Gela Kandelaki, Gogi Chkheidze, Jansug Kakhidze